Karoliniškės – vakarinė Vilniaus miesto dalis, nuo centro nutolusi apie 7 km. Vietovė įsikūrusi Neries dešiniajame krante, į vakarus nuo Žvėryno ir į šiaurę nuo Lazdynų.
XX a. aštuntajame dešimtmetyje ramus kaimiškas gyvenimas Karoliniškėse baigėsi. 1971–1976 m. kaimelio vietoje išaugo modernus mikrorajonas, kuris išsiplėtė abipus Laisvės prospekto (buv. Kosmonautų pr.). Rajono architektai – Kazimieras Rimantas Balėnas ir Genovaitė Balėnienė. Mikrorajono kūrėjai ieškojo vietovės gamtines sąlygas atitinkančio architektūrinio sprendimo, stengdamiesi išsaugoti reto grožio Neries ir Sudervėlės slėnių landšaftą. Karoliniškėse dominuoja 5, 9 ir 12 aukštų gyvenamieji namai, sujungti į 4-5 korpusų blokus. Pastatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) Vilniaus skyriaus administracinis pastatas (archit. Andrius Gediminas Gudaitis, 2002), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Ugniagesių gelbėtojų mokykla, Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras, poliklinika, keletas mokyklų, vaikų darželių ir kt. Karoliniškėse pastatytas Vilniaus televizijos bokštas (archit. Vladimiras Obydov, inž. Davidas Basiladzė ir Davidas Dortman). Tai aukščiausias Lietuvoje ir vienas iš aukščiausių Rytų Europos statinių – 326,5 m. Bokšto statyba pradėta 1974 m., o eksploatuojamas jis nuo 1981 m. TV bokštas su pamatu sveria 25 tūkst. tonų. Televizijos bokšte įrengtos 2konferencijų ir pobūvių salės, restoranas „Paukščių takas”. Tai ypatingas restoranas, nes kartu jis yra ir vienintelė Lietuvoje tokiame aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Žiedinės formos restorano grindys apsisuka 360 laipsnių per 55 minutes. Esant geram orui, Vilnius ir jo apylinkės matomos 50 km spinduliu. Nuo 2000 m. ant televizijos bokšto įžiebiama viena didžiausių pasaulyje kalėdinių eglių. Pirmajame televizijos bokšto aukšte įrengta Sausio 13-osios muziejinė ekspozicija. 1991 m. sausio 13 d. sovietiniai tankai apsupo bokštą ir jį jėga užėmė, kad atimtų iš Lietuvos radijo ir televizijos transliavimo galimybę. Tūkstančiai beginklių žmonių bandė tai sutrukdyti, keturiolika jų žuvo, šimtai buvo sužeisti. Po šių tragiškų įvykių 8 Karoliniškių gatvės pervadintos žuvusių didvyrių vardais, o pagrindinė gatvė, buvęs Kosmonautų prospektas, pavadinta Laisvės prospektu. Iš lankytinų Karoliniškių objektų paminėtinas ir prie Vilniaus televizijos bokšto esantis memorialas, įamžinantis 1991 m. sausio 13-osios įvykius. 1992 m. pastatyti granitiniai paminklai čia žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams: Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vidui Maciulevičiui, Titui Masiuliui, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui, Vytautui Vaitkui. 2005 m. šalia televizijos bokšto pastatyta skulptūra „Aukojimas“ (skulpt. Darius Bražiūnas, archit. Artūras Asauskas). Tai paminklas Sausio 13-osios aukoms atminti. Rankas į dangų pakėlusi moteris stovi ant didžiulio varpo, kurio apačioje iškalti Lietuvos himno žodžiai. Mikrorajono teritorijoje yra kelios skulptūros. 1979 m. Karoliniškes papuošė rausvo granito fontanas skulptūra „Pumpuras“ (skulpt. Antanas Žukauskas), pastatyta A. J. Povilaičio g. 20. 1988 m. Laisvės pr., šalia Sausio 13-osios g. 13 namo, yra skulptūra „Vėjapūtis“ (skulpt. Vladas Kančiauskas). 2005 m. skvere prie L. Asanavičiūtės ir V. Maciulevičiaus gatvių sankirtos pastatyta suomių dovana – tuometinės Šiaurės Karelijos politechnikos mokyklos studentės Marjo Pauliinos Riihelae (Haikonen) penkių metrų aukščio plieno ir akmens „Karelijos gegutė“. Karoliniškėse memorialinėmis lentomis pagerbti 1991 m. Sausio 13-ąją žuvę Lietuvos laisvės gynėjai: Loreta Asanavičiūtė (L. Asanavičiūtės g. 4), Darius Gerbutavičius (A. P. Kavoliuko g. 32), Algimantas Petras Kavoliukas (I. Šimulionio g. 4), Ignas Šimulionis (I. Šimulionio g. 10).